Vengrija yra graži, svetinga šalis, kurioje gyvena tie patys svetingi žmonės. Vietiniai gyventojai kruopščiai saugo ir gerbia savo šimtmečių senumo tradicijas, tuo pačiu metu yra linkę į nuolatinį saviugdą. Jų akiračio plotis leidžia laisvai bendrauti bet kokia tema. Tačiau mėgstamiausi yra pokalbiai apie garsiąją Vengrijos virtuvę ir šeimą.
Komunikacinis kontaktas
Norint sustiprinti pasitikėjimą, verta parodyti Vengrijos fotografijas, kuriose pavaizduoti jums artimi žmonės, ir jis iškart parodys jums savo - tai nacionalinis bruožas. Meilė šeimai ir pagarba namams perduodama iš kartos į kartą. Turistai turėtų vengti vietinių gyventojų klausinėti apie darbą, sveikatą ar šeimyninę padėtį. Tačiau labiausiai vengrai nemėgsta, kad su jais būtų kalbama slavų kalbomis ar lyginami su slavais. Priimtinos užsienio kalbos yra vokiečių ir anglų.
Tarp turistų yra nuomonė, kad vengrai dažnai juos ignoruoja. Užuomina apie tokią blogą valią slepiasi už nepriimtino, vietinių gyventojų požiūriu, užsieniečių bendravimo būdo, ypač tai pasakytina apie temperamentingus rusus ir amerikiečius, kurie yra linkę atvirai reikšti neigiamas emocijas ir kalbėti pakeltas balsas.
Iškilminga
Vengrai mėgsta ceremonijas (ir titulus), ramius intymius pokalbius ir griežtą pavaldumą. Visa tai atsispindi jų sveikinimo manieroje. Vengrijoje visi sveikinasi visur, pakanka tik sutikti nepažįstamo žmogaus akis. Skirtingomis dienos valandomis naudojamos skirtingos frazės:
„Yo reggelt kivanok“- linkiu tau gero ryto, „Yo eshtyt kivanok“- linkiu gero vakaro.
Kiekvienas piliečių amžius ar socialinė kategorija turi savo specialias kreipimosi ir sveikinimo formas. Būtų nemandagu mesti vienintelį „yo on a kivanok“- „Linkiu jums geros dienos“atvažiuojančiai žmonių grupei.
Jei jie yra draugai, vyrai keičiasi tvirtu, vienu rankos paspaudimu. Moterys švelniai ir ilgai spaudžia rankas, dažnai baigdamos trimis aplikacijomis į skruostus, imituodamos bučinius. Tačiau viršininkas niekada nespaus rankos pavaldiniui. Sveikindami pažįstamą šeimą turite kreiptis į visus asmeniškai. Aukštesnio rango damoms ir vyrams: „tistelem“- „mano pagarba“, arba „kezyt chokolom“- „bučiuok rankas“, jei reikia.
Į mergaites kreipiamasi „üdvözlöm“- „sveiki atvykę“, vaikai ir paaugliai - „servus“- „labas“. Ir pagal svarbą kiekvienam šeimos nariui.
Pažįstami suaugusieji ar draugai naudoja trumpą pasisveikinimo formą: „sia“- „labas“, tinkama susitikinėjant ir atsisveikinant. Anglų kalba „Helló“dažnai girdima tarp jaunimo. Merginos naudoja italų „ciao“ir jo darinius „cha“, „sioka“, „sio“, „chuvi“- „smacko“prototipus. Vaikinai - „seva“(sutrumpintai reiškia „labas“), o tai reiškia „labas bičiulis“arba „haver“- „labas bičiulis“.
